Šiandien, kovo 20 dieną, Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvavo  intensyvioje Užsienio reikalų taryboje bei bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje.

Kovo 20 dieną užsienio reikalų viceministras dr. Mantas Adomėnas perskaitė Lietuvos parengtą pareiškimą Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vardu Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 52-os sesijos metu vykusio interaktyvaus dialogo su Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija (COI) dėl pažeidimų Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste.

Vasario 23 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo ir pasisakė aukšto lygio atnaujintoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje, surengtoje praėjus metams nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą.

Minėdama vienerių metų sukaktį nuo  plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pagerbia Rusijos karinės agresijos Ukrainoje aukas ir dar kartą pabrėžia, kad ši Rusijos karinė agresija, kaip ir Krymo aneksija 2014 metais bei 2022 metų neteisėtas sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, yra grubus tarptautinės teisės normų, įtvirtintų Jungtinių Tautų (JT) Chartijoje, pažeidimas, keliantis beprecedentę grėsmę tarptautinei saugumo sistemai ir sudarantis agresijos nusikaltimą. 

Vasario 22 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmųjų Ukrainos karo metinių išvakarėse susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ir vystomojo bendradarbiavimo sekretoriumi James Cleverly. Susitikimo metu ministrai pabrėžė, kad Rusija išlieka didžiausia grėsmė visos Europos saugumui, todėl privaloma sutelkti visas pastangas, kad Ukraina atsilaikytų kovoje prieš Maskvos agresiją.

Antradienį Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje vykusiame Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime teigė, kad gilesnis šalių bendradarbiavimas kuria naują saugumo architektūrą Rytiniame flange.

Gruodžio 8 dieną Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinės tarybos posėdyje Lietuva paragino ESBO Vyriausiąjį komisarą tautinėms mažumoms ambasadorių Kairat Abdrachmanov toliau siekti, kad Baltarusija laikytųsi savo ESBO įsipareigojimų dėl mokymo tautinių mažumų kalba užtikrinimo ir atstatytų švietimą lietuvių kalba.

Gruodžio 8 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafael Grossi. 

Gruodžio 8 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras pasisakė ESBO Nuolatinėje taryboje tebesitęsiančios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą klausimu.

„Turime nuspręsti, ar Helsinkio baigiamojo akto principai yra tik gairės, ar taisyklės. Jei įsipareigojome laikytis taisyklių, jų pažeidimas ir turėtų būti aiškiai įvardijamas. Arba laikomės tų principų, arba ne“, - kalbėdamas apie tarptautinių organizacijų atsakomybę ir būtinybę peržiūrėti Europos saugumo architektūrą pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Gruodžio 1 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta nota, skelbianti vieną Rusijos ambasados darbuotoją nepageidaujamu asmeniu (PNG – persona non grata) Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu. Rusijos ambasados darbuotojui nurodyta išvykti iš Lietuvos per penkias dienas.

Lapkričio 24 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Osle susitiko su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.

Lapkričio 24 dieną užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pasisakė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos specialiojoje sesijoje, skirtoje blogėjančiai žmogaus teisių padėčiai Irane aptarti, ypač dėl grubiai pažeidžiamų moterų ir vaikų teisių.

Lapkričio 23 dieną Vilniaus Rotušėje pažymėtos 20-osios Lietuvai duoto JAV saugumo pažado metinės. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikinimo kalboje teigė, kad JAV duotas saugumo pažadas Lietuvai bei atvirų NATO durų politika įkvėpė ir stiprino Lietuvą. Dabar, anot ministro, metas kuo plačiau atverti širdis ir duris kitoms šalims, einančioms euroatlantinės integracijos keliu.

Šiandien, spalio 16 dieną, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, raginantį ES, drauge su tarptautiniais partneriais, padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą. Šis tribunolas tirtų agresijos nusikaltimą, užpildytų šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą ir užtikrintų Rusijos atskaitomybę prieš Ukrainą.