Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

JT Generalinėje Asamblėjoje bendru sutarimu priimta rezoliucija dėl Generalinės Asamblėjos posėdžio šaukimo, bet kuriai iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių panaudojus veto teisę

Sukurta 2022.04.27 / Atnaujinta 2022.04.27 14:01
    JT Generalinėje Asamblėjoje bendru sutarimu priimta rezoliucija dėl Generalinės Asamblėjos posėdžio šaukimo, bet kuriai iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių panaudojus veto teisę

    Balandžio 26 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje bendru sutarimu buvo priimta rezoliucija, kuria nustatomas nuolatinis Generalinės Asamblėjos mandatas sušaukti posėdį, bet kuriai iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių – Kinijai, Prancūzijai, Rusijai, Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms – panaudojus veto teisę. 

    Priimta rezoliucija suteikia galimybę JT Generalinei Asamblėjai dešimties dienų laikotarpiu surengti plenarinį posėdį, kuriame visos JT narės turėtų galimybę lygiateisiškai ir detaliai svarstyti klausimą, dėl kurio Saugumo Tarybos nuolatinė narė panaudotų veto teisę ir kuris nėra jau svarstomas Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje. Rezoliucija sustiprina Generalinės Asamblėjos vaidmenį, siekiant stipresnio jos atstovavimo JT, operatyviau ir skaidriau svarstant tarptautinės taikos ir saugumo klausimus JT darbotvarkėje.

    „Saugumo Tarybos nuolatinių narių disponuojama veto teisė – ne privilegija, o reikšminga atsakomybė, tad šios rezoliucijos priėmimas – reikšmingas žingsnis daugiašališkumui, siekiui įkvėpti naujos gyvybės Jungtinėms Tautoms, kurti atsparesnę, skaidresnę ir efektyvesnę tarptautinę organizaciją, gebančią ginti tarptautinę taiką ir saugumą“, – pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, pasisakęs Baltijos valstybių vardu po rezoliucijos priėmimo.

    Pasak ambasadoriaus, rezoliucija yra itin aktuali Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu, nes Rusija nuolat manipuliavo veto teisės galia JT Saugumo Taryboje, neretai užkertant kelią reikšmingų sprendimų taikos ir saugumo klausimais priėmimui.

    Rezoliucijos projektą parėmė 83 valstybės, įskaitant ir Lietuvą, kuri nuosekliai rėmė šią iniciatyvą JT Generalinėje Asamblėjoje, dalyvavo pagrindinėje teikėjų grupėje ir reikšmingai prisidėjo prie paramos telkimo pastangų.