Globali Lietuva
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
URM viceministras: į Rusijos hibridinius veiksmus turime reaguoti kartu
Balandžio 25 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje atidaryta tarptautinė konferencija, skirta pasidalinti ekspertine patirtimi, siekiant sukurti išankstinio įspėjimo sistemą kovai su hibridinėmis grėsmėmis.
„Šiandien daug girdime apie hibridines grėsmes ir hibridinį karą. Yra daug įrodymų, kad Rusija įgyvendina priešiškus veiksmus prieš Vakarų demokratijas, bandydama pakenkti ne tik mūsų teisėms, laisvėms, bet ir laisvosios rinkos ekonomikai bei teisinės valstybės pagrindui. Siekdama atkurti tariamą didelės galios statusą, ji kišasi į įvykius ne tik Baltijos regione, bet ir kitur pasaulyje: Sakartvele, Moldovoje ir Ukrainoje, Sirijoje, Sudane, JAV, Prancūzijoje ir kitur. Turime kartu į tokius veiksmus reaguoti“, – sakė užsienio reikalų viceministras Neris Germanas sveikindamas susirinkusius.
Viceministro teigimu, kova su hibridinėmis grėsmėmis ir atsparumo visuomenėje didinimas turi tapti būsimos Europos Komisijos strateginės dienotvarkės dalimi. Iki šiol ES tik reagavo, trūko strateginio, sisteminio požiūrio. Anot viceministro, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos atsparumo prieš hibridines grėsmes stiprinimui. Savo ruožtu ES ir NATO turėtų pasinaudoti šių šalių sukauptu patyrimu.
Dvi dienas truksiančioje konferencijoje dalyvauja pasaulyje gerai žinomi ekspertai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, ES, NATO, Lietuvos institucijų atstovai ir ekspertai. Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Rytų Europos studijų centru, Nacionaliniu strateginių studijų institutu, Ukrainos vyriausybe ir NATO.
Liepos 23 dieną Pietų Italijoje esančiame Apulijos regione Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius aplankė NATO oro policijos misijoje dalyvausiančius italų karius. Tai bus jau ketvirtoji Italijos misija Baltijos valstybėse.
Prisimindama prieš šešerius metus įvykusią lėktuvo MH17 katastrofą, Lietuva solidarizuojasi su aukų artimaisiais ir remia jų bei Nyderlandų vyriausybės pastangas siekti Rusijos atsakomybės už šią tragediją pripažinimo Europos žmogaus teisių teisme, taip pat ir Nyderlandų šiemet pradėtą 4 įtariamųjų teismo procesą. Šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Liepos 3 dieną, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos Federacijos ambasadai Vilniuje.
Birželio 25 dieną Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Maskvos lietuvių bendruomene. Ambasadorius susipažino su Maskvos lietuvių jaunimu, čia dirbančiais verslininkais ir menininkais, lietuviškos mokyklos, Lietuvių kalbos draugijos, Maskvos lietuvių katalikų atstovais.
Birželio 18 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam išreikštas gilus susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų SSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.
Gegužės 26 dieną paskirtasis Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos Federacijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui Vladimirui Titovui ir pradėjo formaliai eiti Lietuvos ambasadoriaus šioje šalyje pareigas.
