Pilietybė

Sukurta 2014.05.09 / Atnaujinta 2020.08.31 10:26

SVARBU:      

Konsulinis priėmimas Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais vyksta darbo dienomis nuo antradienio iki ketvirtadienio nuo 14:00 iki 16:30.

Asmenys, ketinantys pateikti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, grąžinimo ar atsisakymo, taip pat dėl pažymėjimų išdavimo Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje turi iš anksto užsiregistruoti vizitui telefonu: +375 17 217 6496.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2020-10-01 asmenys prašymus ir dokumentus Lietuvos pilietybės klausimais teiks ne per Ambasadą, o tik elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba tokio asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis). Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kuris 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba tokio asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis). Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 str. 1 dalį;
  • yra asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Naujienlaiškio prenumerata